Emocijų kubas

​Ikimokyklinis amžius – ypatingas laikas, kai vaikai ne tik žaidžia ir mokosi, bet kartu pradeda atrasti savo vidinį pasaulį. Tad kasdienybėje susiduriant su vis naujomis patirtimis, viena svarbiausių krypčių tampa socialinis-emocinis ugdymas – gebėjimas atpažinti kylančius jausmus ir rasti jiems tinkamus žodžius.

Šiame amžiaus tarpsnyje vaikus įvairios emocijos užklumpa netikėtai: bendraujant, valgant, darant darbelius, aktyviai įsitraukus į žaidimą ar pasikeitus aplinkybėms. Apimti stiprių išgyvenimų, mažamečiai neretai sutrinka ir nebesupranta: kodėl netikėtai norisi verkti, šaukti ar pykti. Ieškant saugaus ir įdomaus būdo padėti vaikams suprasti save, į pagalbą „Pelėdžiukų“ grupėje atėjo spalvos – jos tapo natūraliu pagalbininku, padedančiu nematomą išgyvenimą paversti aiškiu, akimis matomu vaizdu. Svarbu tai, jog galimybė jausmą susieti su konkrečiu atspalviu mažina vidinę įtampą, leidžia ramiau priimti savo būseną ir kartu augina atjautą šalia esančiam draugui.

​Ieškodami būdo šias spalvines asociacijas paversti kasdieniu įrankiu, „Pelėdžiukų“ grupės vaikai sukūrė emocijų kubą. Kiekvieną jo plokštumą ugdytiniai dekoravo dirbdami komandoje, derindami skirtingas nuotaikas prie šiltų, šviesių ar tamsių atspalvių. Ypatinga kubo dalis – klaustukas, kurį vaikas pasirenka tada, kai pats dar nežino, kas vyksta jo viduje, kokią emociją su savimi nešasi. Šis pasirinkimas tampa švelniu ženklu mokytojai ir draugams, kad reikalingas palaikymas bei ramus pokalbis.

​Ši pačių ugdytinių rankomis sukurta metodinė priemonė jau tapo natūralia  bendrų veiklų palydove. Vaikai draugiškai tyrinėja kubą, renkasi artimas spalvas bei emocijas, taip mokydamiesi atliepti ne tik savo, bet ir grupės draugų savijautą. Pasukdami kubą reikiama puse, penkiamečiai drąsiau atveria savo jausmus, mokosi kantrybės ir atidesnio žvilgsnio į šalia esantį.